gyslinėti

gyslinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. dem. gyslinti: Jisai sau gyslinė́ja pardžiūvęs, nė jam valgyt reik, nė nieko Skr. Kur gyslinė́ji (valkiojies) be darbo? Slnt. Ėskiat, karvės, negyslinėkiat Lnk.